Oranžinė saulė
Šį nuostabų atspalvį felinologai (kačių veislių žinovai) vadina „raudonu“, o šiaip mėgėjai – „auksiniu“. Ugnies spalvos kailiukas turi vieną išskirtinį genetinį bruožą – jis nebūna vientisas. Ugnies spalvos kailiukas neišvengiamai bus paženklintas kokiu nors paveiksliuku: dėmelėm, dryželiais, marmuru. Jis gali būti labai ryškus arba blankus. Auksinukai sutinkami tarp įvairių veislių – persų, sibiro, britų ir net siamo (siamo auksaspalviai laikomi labai agresyviais). Tačiau, pasak specialistų, nepaisant to, kad auksinė spalva labai populiari ir pelninga, daugiausiai auksaspalvių sutinkama tarp mišrūnų.
Nuo senų laikų tikima, jog auksaspalvės katės turi gydančiųjų galių. Manoma, kad jei prie sergančio žmogaus glaustosi ugninės spalvos katinas, ligonis turėtų greičiau pasveikti. Su šios spalvos gyvūnu patariama susidraugauti aukštą kraujo spaudimą turintiems ir migrenos kamuojamiems žmonėms. Katės–saulutės daugeliui sukelia džiaugsmą ir pakelia nuotaiką. Pastebėtas ir toks sutapimas: raudonplaukiai žmonės dažniausiai renkasi būtent tokios pačios spalvos katinus.
Auksaspalvės katės – iš esmės teigiamos ir taikios, tačiau gana gudrios, reikalaujančios išskirtinio dėmesio. Auksinukės visą laiką stengiasi būti arčiau savo šeimininko. Mažyliai kačiukai – patys simpatiškiausi ir žaismingiausi.
Baltoji pūkė
Baltos spalvos katės vertinamos nuo senų laikų: jos buvo garbinamos Senovės Egipte, savo kambariuose jas laikė Prancūzijos karaliai. Faktai byloja, kad baltą katę augino anglų rašytojas Čarzas Dikensas, jas garbino Japonijos imperatoriai. Grynai baltos spalvos katės buvo laikomos švaros ir tyrumo simboliu. Jos padeda mėgstantiems riziką ir darboholikams: baltos katės idealiai pašalina stresą ir mistiniu būdu atneša sėkmę.
Sniego baltumo murklės sutinkamos ne itin dažnai, jų tėra apie 5 proc. Dažniausiai baltakailės katės sutinkamos tarp Persų ilgaplaukių ir Turkijos angoros veislių, taip pat sutinkami balti Meinkūnai, Amerikos garbanės. Paskutiniaisiais metais labai išpopuliarėjo britų baltosios katės.
Pagal standartus, šių kačių kailis turi būti be menkiausios dėmelės ar kitos spalvos atspalvio. Nors maži kačiukai gali turėti kitos spalvos žymeles tarp ausų, tačiau, kaip taisyklė, sulaukus 8 – 9 mėnesių pirmojo šėrimosi laikotarpiu jos dingsta. Nosytės galiukas ir letenėlių pagalvėlės turi būti švelniai rožinės spalvos. Akys gali būti geltonos, vario, tamsiai oranžinės ar mėlynos spalvos.
Manoma, kad baltosios mėlynomis akimis katės turi silpną klausą, tačiau specialistai tvirtina, kad tik 5 procentai iš jų būna kurčios iš prigimties, bet net ir kurtumas netrukdo šioms katėms gyventi pilnaverčio gyvenimo šalia savo šeimininko ir atsivesti sveikų palikuonių. Visos kitos baltos katės girdi absoliučiai viską, kas vyksta aplinkoje.
Baltos katės pasižymi švelniu, ramiu ir draugišku charakteriu. Jos nėra reiklios, o kartais net pernelyg drovios. Baltos spalvos katės – labai protingi, švelnūs ir ištikimi gyvūnai.
Juoda kaip anglis
Išskirtinę vietą tarp vienspalvių kačių užima juodosios gražuolės. Visais laikais buvo manoma, kad juodosios katės turi magiškų galių. Daugelyje tautų juodos katės siejamos su įvairiais prietarais: vienose tautose juoda katė reiškia laimę ir sveikatą, saugo namus nuo piktų dvasių, kitose, priešingai, juoda katė – nelaimių, bėdų ir netekčių pranašas. Tarptautiniame kalendoriuje žymima net Juodojo katino diena (lapkričio 17). Kaip ten bebūtų, atmetus visokius mistinius prietarus, tenka pripažinti, jog juoda katė – labai graži, elegantiška, gracinga gerai žinanti savo vertę būtybė.
Juodos spalvos katės ramios, protingos, atsargios ir gudrios. Jos labai bendraujančios, tačiau tuo pat metu daug laiko galinčios praleisti vienumoje, jos puikiai jaučia šeimininko nuotaikas, moka nuimti įtampą. Juodakailės katės išsiskiria stipriu imunitetu, gera sveikata ir atsparumu stresams. Juodas atspalvis būdingas daugeliui kačių veislių, tiek tradicinėms, siekiančioms viduramžius (britų juodosios katės laikomos seniausia veisle), tiek ir kur kas vėliau, vos prieš kelis dešimtmečius išveistoms veislėms.
50 pilkų atspalvių
Aristokratėmis kačių pasaulyje laikomos pilkos spalvos katės, jos dar dažnai vadinamos mėlynosiomis. Egzistuoja daugybė pilkos spalvos atspalvių: nuo šviesios iki tamsios, su melsvos ar sidabro spalvos priemaišomis. Vienas pilkos atspalvis – padūmavęs, laikomas išskirtiniu (plaukelių viršūnėlės pilkos, o prie šaknų plaukeliai balti). Tipiškoms „pilkųjų“ atstovėms priskiriamos britų veislės katės, kurių kailiukas yra melsvo atspalvio. Ši spalva labai dera su oranžinės ir žalios spalvos kačių akimis. Pilka spalva dažnai sutinkama persų, angoros ir sibiro kačių veislėse.
Pilkosios katės užsitikrino energingų, stiprių, sugyvenamų naminių gyvūnų reputaciją. Pilkutės ypač prieraišios, jos nekerštingos, išauklėtos ir dosnios savo gerumu. Manoma, jog pilkosios katės į namus atneša harmoniją ir meilę, jos nuima širdies skausmą bei nervinę įtampą, nėščios moterys jų draugijoje jaučiasi kur kas ramesnės.
Du viename
Gana neįprastai atrodo dvispalvės katės. Dar visai neseniai tokios katės buvo laikomos turinčiomis defektą ir tik 1969 metais jos buvo oficialiai pripažintos. Šiais laikais dvispalvės katės tapo madingos, paklausios, o kačių parodose būtent jos susirenka daugiausiai garbingų apdovanojimų.
Jų spalvinė gama sudaryta iš vienos pagrindinės spalvos ir įvairaus dydžio kitos spalvos dėmelių, tačiau jos neturi būti išplaukusios ar susiliejusios tarpusavyje – tai pagrindinis keliamas reikalavimas dvispalvėms katėms. Pagal vyraujančią spalvą nustatoma ir spalva: baltai juoda, baltai mėlyna... Ypatingą vertę turi katės su simetrinio piešinio kailiuku, tačiau tokie „dvyniai“ veisėjams pavyksta labai retai.
Manoma, kad dvispalvės katės yra švelnesnės, paklusnesnės, geresnės už vienspalves, jos gerai susigyvena ir sutaria su kitais naminiais gyvūnais, labai aktyvios, mėgstančios žaisti ir didelės švaruolės.
Trispalvė
Išskirtinių pagyrų nusipelno ir trispalvės katės. Katės, kurių kailiuke harmoningai dera balta, juoda ir auksinės spalvos, daugumoje šalių laikomos laimės, sėkmės ir turtų simboliu. Tokios katės (būtent katės, o ne katinai, nes trispalvis margumas genetiškai perduodamas tik „moteriškai“ giminei) išsiskiria ypatingu charakteriu ir manieromis, juk jos paveldėjo geriausias savybes iš vienspalvių giminaičių). Jos protingos, švelnios, atsidavusios ir, kaip beje visos gražuolės, šiek tiek koketuojančios.