Daugelyje pasaulio šalių yra žinomi prietarai, kad juoda katė neša nelaimes. Juoda spalva buvo laikoma paslapties, šėtono ir magijos simboliais. Raganų medžioklės laikais buvo medžiojamos ne tik raganavimu įtariamos moterys, bet ir niekuo dėtos juodos katės.
Prietarai, kad juoda katė neša nelaimes atsirado viduramžiais. Tie, kurių namuose sukiojosi juodos katės, buvo laikomi burtininkais, velnio broliais, blogio nešėjais. Pradėta tikėti, kad kelią perbėgusi juoda katė yra šėtono pasiuntinė ir todėl reikia jos šalintis bei vengti. Maža to, tikėta, kad jeigu kur nors pasirodo juoda katė, netoliese yra ir piktoji ragana, galinti savo kerais sunaikinti nekaltą žmogų.
Tikėjimas, kad kelią perbėgusi juoda katė yra nelaimės ženklas buvo labiausiai paplitęs Indijoje, kai kuriose Rytų ir Vidurio Europos šalyse (labiausiai Rumunijoje). Kituose Europos kraštuose ir Japonijoje atvirkščiai, juoda katė buvo laikoma sėkmės simboliu. Škotijoje tikėta, kad netikėtai namų slenkstį peržengusi juoda katė į namus atneša laimę ir sėkmę. Airijoje buvo gajus dar kitoks prietaras: tas, kas užmuša katę (nesvarbu, kokios spalvos) 17 metų bus nelaimingas.
Su katėmis susiję prietarai yra įvairiai interpretuojami. Tarkime Jorkšyro grafystėje buvo manoma, kad šeimininkui juoda katė neša laimę, o perbėgusi per gatvę jau pranašauja nelaimę.
Na, o pagal okultizmą juodosios katės sugeria kitų žmonių neigiamas emocijas, prakeiksmus, tačiau blogosios energijos netransformuoja – tiesiog apsaugo nuo jos savo šeimininką. Dažniausiai tokie prakeiksmai sugrįžta bumerangu juos ištarusiam asmeniui.
XVII a. juodoms katėms atsirado dar vienas pavojus, mat pradėta tikėti, kad jos yra vaistas nuo daugelio įvairiausių ligų ir negandų. Pavyzdžiui, juodos katės uodega užkasta į žemę po namo slenksčiu turėjo saugoti visus šeimos narius nuo ligų ir stiprinti sveikatą. 1658 metais Anglijos natūralistas Eduard Topsell rašė, kad norint išsigydyti aklumą, reikia paruošti užpilą iš juodos katės galvos. Taip religinį terorą pakeitė medicina, kuria vertėsi visokie šarlatanai.
Ilgiausiai užsibūna prieglaudose
Su prietarais žmonija kovoja jau daugelį metų, tačiau jie vis dar gajūs. Tarkime, Anglijos prieglaudose daugiausiai yra juodų kačių, o žmonės, atėję pasidairyti naujo kačiuko, kur kas mieliau renkasi kitų spalvų kates. Vartant Lietuvos prieglaudų nuotraukas, taip pat akį traukia juodų kačių gausa. Kas tai, atsitiktinumas, ar prietarų liekanos mūsų pasąmonėje? Na, o JAV juodos katės pastaraisiais metais tapo itin populiarios. Todėl kai kurios gyvūnų prieglaudos neatiduoda juodų kačių paskutinėmis spalio savaitėmis, nes baiminasi, kad jos netaptų kokių nors egzekucijų aukomis.
Tik viena teisėta veislė
Nors iki šiol juoda katė sukelia arba meilę arba neapykantą, ji neturi nieko bendra su visais jos kailiuką gaubiančiais prietarais. Juodos katės niekuo nesiskiria nuo kitų spalvų kačių – jos tokios pat žaismingos, malonios, kupinos emocijų, kaip ir jų spalvotosios gentainės.
Juodų kačių šeimininkai mano, kad dažniausiai jos būna aktyvios, tačiau ne agresyvios. Ir dar – visais laikais buvo laikomos geriausiomis pelių ir kitų graužikų medžiotojomis, nes naktyje tampa visiškai nematomos.
Nors tarp įvairių veislinių ir neveislinių kačių pasitaiko juodos spalvos atstovių, vienintelė pripažinta kačių veislė, kurios spalva yra tik juoda, yra Bombėjaus katė. Ši veislė išvesta siekiant išgauti panašumą į panterą. Bombėjaus katei būdingos apvalios, įtaigios akys ir itin grakštus kūnas. Pats gyvūnas yra žaismingas, lengvai prisitaikantis gyventi tiek bute, tiek name, nesunkiai pripratinamas prie pasivaikščiojimų su pavadėliu. Neskaitant Bombėjaus katės, solidi juoda spalva, kaip galima spalvos variacija, leidžiama dar 21 kačių veislėje.